Šlapioms blakstienoms sunku pakilti.
Visai kaip žmogui pilnam skausmo sunku sugrįžti į gyvenimą…
Arba iš pasakos į realybę.
Skies are crying, I am watching
Catching tear drops in my hands
Only silence, as it’s ending
Like we never had a chance
Do you have to make me feel like
There’s nothing left of me?
Šššš širdie… Tylėk. Aš nenoriu nieko suprasti. Aš nenoriu girdėti, kad taip bus geriau. Aš nenoriu.
You can take everything I have
You can break everything I am
Like I’m made of glass
Like I’m made of paper
Go on and try to tear me down
I will be rising from the ground
Like a skyscraper
Like a skyscraper
Nereikia tos realybės, nereikia nieko galvoti. Nereikia. Tylėt ir plaukt pasroviui- tai viskas kas man liko.
Would it make you, feel better
To watch me while I bleed?
Aš noriu prie jūros.
Noriu stovėti ir žiūrėti kaip ji šėlsta ir viduje jausti tapatį.
Noriu verkti ir jausti, kad jūra pasiima visą mano skausmą.
Noriu šaukti ir žinoti, kad kiekvienas mano žodis išnyksta bangų mūšoje.
Noriu paskandinti viską kas man dar liko, tam, kad galėčiau išnaujo gyvent, kad galėčiau, be skausmo, be minčių, be ilgesio, be praeities eiti pirmyn.
Noriu meluoti jūrai, kad man viskas gerai, kad man neskauda, kad aš nesiilgiu, kad nebijau ateities, kad nebijau rytojaus….
Aš noriu viską užmiršt.. Užmiršt dėl ko skauda. Užmiršt praeitį dabartį ir ateiti. Ištrinti gyvenimą.
Blakstienos išdžiuvo, bet ne dėl to, kad kažkas pasikeitė o todėl, kad minčių sunkumas viską nustelbė.
Demi Lovato- skyscraper
Patiko (0)
Įrašų RSS srautas